Nesustojam

Tylus, sustingęs tyko laikas,
Pagrobęs likimus, istorijas sukūręs.
Negailestingas, šališkas ir paikas,
Savo skubėjimu ir mus visus užbūręs.

Jam pasidavę skubame gyventi,
Kažką pasiekti, ar tiesiog suspėti,
Nesusimąstę, kad ir mums reikės pasenti,
Mes nesustojame kažkur skubėti.

O dienos puošia mus gražiais prisiminimais,
Nudaužo plaukus lyg šarma iš ryto.
Ir žaidžia laikas mūs visų likimais,
Neatsiklausęs ar norėjom džiaugsmo šito.

Visiems vienodas, be korupcijos ir melo,
Sekundėmis tikslioms visiems vienodai tiksi.
Taip visada - nuo pat pradžios lig galo,
Jis skiriasi tik vienu -kiek ilgai šioj žemėj pasiliksi...
Irma