visas molis burnoj užminkytas
mūsų broliai toli
o ąsočiuose nugreibtas rytas

šalta žodžių puta
šalia krosnies sustingsta
kai varškėtam kory
vagiliaujančios širšės

tavo lūpas nubrozdina
daužo dantis
sparnais meduje išmirkytais

visi žodžiai žali
nes burnoj
dar nenugreibtas rytas

pieno putoje
plaukioje širšės
medaus užmigdytos