Šįvakar jaučiuosi kaip išprotėjęs.
Lyja
Ir siautėja vėjas.

Negražios bobutės
Gatvėj ieško
Jaunystės.

Aš ieškau širdies
Po krislą
Po krislą...

Bobutės vis lenkias prie žemės –
Nusėdo seniai
Akmenim
Jaunos dienos.

Aš galvą –
Dungun.
Mano širdį
Vanagas
Neša

Ir barsto
Po lašą
Po lašą
Po lašą.