Ar kada nors stebėjai rugsėjį,
Jo graudžią maldą vakaro tyloj...
Ir auštant rytui ar kada galvojai,
Kad šitas rytas jau kitoks...
Jau negali išeit į kiemą
Vos atsikėlus iš miegų,
Jau basos kojos nepastovi
Ant žemės vėstančios delnų,
O vėjas nebučiuoja tavo skruostų,
Tik kelia garbanas aukščiau...
Ir nuogą kūną krečia šaltis
Nuo liūdno rudenio dangaus...