*
Žalia pašvaiste nutviekstas dangus,
Šiaurėjantys sparnai svajų gėlėtų--
Kas po šitais ugnies žiedais nubus,
Kas suliepsnos virš sapno siluetų?

Tylos griuvėsiais einame abu--
Kalbėti ką, jei viskas išsakyta?
...Virš žalio žaibo virpančių sparnų
Liepsnojo rožės dar šį ankstų rytą--

Užgeso jos visai be skausmo jokio,
Visai be aimanų ir skundų žvyro--
Ilgai dar žiedlapiai  nužvarbę vėjy šoko,
Kol debesio lašai ant jų nubiro...


**
Tu mano didelio spalvingo jausmo tik šešėlis--
Į geismo jūrą žiežirbos vis krito--
Bekraščiam toly graudžiai blunka mėlis,
O debesis žolės krauju nušvito !

...Tylos griuvėsiai, gal tai atradimas,
Kai trūksta žodžių ...Ežerai išsekę,
Bet virš kalnų štai naujas žaibas gimęs
Ir nuolaužos jo vėl į širdį lekia

Pro kiparisų žaliabriaunį skardį,
Pro saulės aidus debesų krantuos,
Pro kaminus kotedžų...Ar bevardį
Tą  rožės žiedą širdys pakartos--

Žalia pašvaiste nutviekstas dangus,
Šiaurėjantys sparnai svajų gėlėtų...