Kapsi. Ne, tai ne neužsuktas čiaupas. Tai ką tik gimę ir ant sauso parketo lėtai mirštantys mano akių kūdikiai. Ateities nėra. Dabartyje aš miriau kartu su savo vaikais. O praeitis mane nužudė. Tai kuo tikėti? Paguodos nereikia. Ji palaidota taip giliai, kaip ir mano suvokimas apie chemiją. Gailėtis beviltiškumo – laiko gaišimas. Viskas genda, kad ir stovėdamas vietoje. Ir vinis nenaudojama rūdija. Drėgnas oras supūdė ir mane. Deja, nesu geležinė. Atidariau Pandoros skrynią ir man nelemta jos užverti. Per vėlu. Viskas nuolat nutinka per vėlai. Gimiau per vėlai.
Prievartaujama rašytojo ranka. Ir prinokusių bruknių spalva nudažytas veidas po nepasisekusios kalbos.
Knygos skirtos skaityti tyliai. Ša! Tu jas pažadinsi. Kol jos miega, tol aš jas myliu. Sudeginai mano plevenančią mūzą. Ji nusimetė savo vienintelį rūbą ir atidavė save liepsnai. Išnyko. Išėjo taip pat paslapčia ir tyliai, kaip ir tu. Ša. Tu nuvaikysi jos negimusius vaikus.