*
Čia žemė skalsi karaliam ir jų karalienėm--
Princesių ir princų ne Sena, o Leta srovena--
Karūnos vainiką pavasaris uždeda pienėm--
Ir topolių sielos mena abatiją seną…

O sostų didybė viksvomis kriptų prabyla--
Ir kerpės žaliuoja vis linksmiau akmeny--
Kaštonai pražydę prakalbina mirusią tylą--
Į nuodėmę saldžią  panyra vėl Sen-Deni…


**
Čia suklupo  akmuo, ar bedugnė, kur suteka kraujas?
Tirpsta vakaro gatvės lyg žvėris sužeistoj minioje--
Krūtys,
            Kojos,
                       Srėnose potėpis naujas?!
Sen-Deni parsiduoda kas naktį, kas naktį save--

Pirkit lūpas karštas  ir beprotiškai degantį kraują--
Ir bučiuokit krūtis, jau parduotas tūkstantį  kartų --
Sen-Deni jūsų rojus,
                                  Įkaitintų
                                               Dulkių sauja--
Sutrypta moteris tarp žemiško pragaro vartų !!!


                                         Paryžius