Turėjimas - ir vėl tik lėkimas
Toks kad nejauti tolstančių šypsnių
Tas krutėjimas - laiko tirpimas
Blyksnis, blyksnis - ant sniego ištykštu

Vėl trupėjimas - dienos suskyla
Į kartojimą - ciklai apkarto
Nusišnypčiu ir vėjas pakyla
Atsikvėpsiu ant slenkančio kranto

Šokinėjimas - ten ir į pradžią
Porcelianas nuo "reikia" pagelto
Senas ąžuolas - ledo kirtimas
Vėl į gylį - vėl nejaučiant laiko

Ir lyg laiko, lyg trauko, lyg spaudžia
Iš kažkur išrėpliojusi laumė
Kai prabrėškę varpai svaigiai gaudžia
Nusipurtau žinojimo lažą