Aisedorai Dunkan
***
Jūra, o jūra mažam kambarėly--
Bangos vilioja tolyn - eime !
Žaibai įsupo padangių mėlį--
Sužeista paukštė šokio geisme--
Meilė su ašarom išprausė ugnį--
Kūnas, pavirtęs daina audrų,
Pro Žemės karstą neria bedugnį--
Gulbe baltoji, ne sutema--
Tik skardžių griūtys, tik uolos, uolos,
Tik sužydėjus saulės širdis,
Tik baltos nendrės bedugnių šuoliuos,
Kurias jausmingai liūtys skaitys--
...Sidabro paukštė pasiekė dangų--
Per erškėtynus eina basa--
Šermukšnių kraujas po saulės langu,
Ar Aisedoros širdies žaizda?!