Iš lietaus burbulų išlipai, nesušlapdamas kojų,
Nudūkai atsitrenkęs į briaunas skardinių stogų
Ir juokeisi supratęs, kad mažas šunelis aplojo
Visai tuščią dėžutę, kurią ridenai nuo šlaitų.

Šauniai man sustatei pakulom garbanotąją galvą,
Sulindai į vamzdynus pastūgaut vaiduoklio balsu
Ir lyg roką bešokdamas upės paviršių sumaigei –
Ak, kaip noris išlėkus kvailiot ir paūkaut kartu.