Iš tylos ir sniego

Šiandiena kilo angelai ir dūko
Ir mėtės debesim kaip priegalviais vaikai
Ir klykė juokės spardėsi kol trūko
Pabiro žemėn plunksnų gabalai

Ir žmonės stebisi čia sukasi čia skrieja
Tarsi sugreitintame filme lygūs pūko kąsniai
Nuklojo stogą kiemsargį alėją
Plikus medžius kieme dar ilgesį vienatvę

Nė gyvo garso žemė įsisupo
Į minkštą rūbą ir rami užmiega
Laiškanešiai nevaikšto nevažiuoja autobusai
Ir Salomėjos ragana neatbrenda per sniegą

Saldi tyla supančioja liežuvį
Nuslysta gomuriu nebegali nė garso
Išspausti angeliukai žiūri
Šviesiom akelėm juokiasi ir spardos

Ir iš dangaus taip pat smagiai ar tykiai
Vėl leidžias balto pūko tumulai
O visa tai sekmadienį nutiko
Kai būdravom tik mes o Dievas dar offline
Aiškiaregė