Nešukuok tu pasiutligės kailio nuščiuvusiam šuniui,
Nes kovojant su baime lėtai tau šukuot nusibos.
Juk tiki, kad apkvaitusio šuns iš pat ryto nebūna
Ir kad tas, kuris lošia su polėkiu lošti –išloš

Jau tikrai per brangus tavo fetrinis ego-cilindras:
Tavo šuo, tavo žodžiai ir tavo jaunystės draugai.
Nešukuoti plaukai man atrodo tikroviškai vingrūs,
Bet tu vis elegantiškai pūvantį tvartą tapai.

Būk vaiku paprastam piešiny prarastos panoramos,
Imk už rankos mane ir pažaist į laukymę išvesk –
Mes dainuosim dainas, nemokėdami žodžių ir gamos,
Bet sutiksime šunį, kuris mūsų pėdomis seks.