Pabėgti noris nuo savęs,
ieškot pavasario dvelkimo
teks apšerkšnijusiam miške,
žiema dar baigtis neketina.

Pražydusių žibuoklių ten nėra,
jų kaip Našlaitė ieškau nusiminęs,
kai šaltis persmelkia kiaurai,
visi žiedai numiršta neužgimę.

Pusnių gilių nesurandu,
po jom Nykštukai nebemiega,
nebus ir Raganos pėdų,
nebrenda jos per šlapią sniegą.

O mano iškelta ranka šalta,
ir pirštų niekas nesušildo,
kur pradingai, Balta Žiema,
kodėl jau lyja, nebesninga?