– Nuo kada jūsų pietūs madam?
– Nuo žydėjimo liepų iki rugpjūčio žvaigždžių,
nuo tekėjimo upių lig pirmųjų speigų.
– Šiandien trečiadienis!!! Kada jūs pietaujat?
– Kai lietum apsunkstu, kai nuo kalno nuslydus
išsilieju rūku ir pakylu daina virš lankų.
Kai per odą geriu miško vėją,
kai plaukuose žiogai šokinėja,
kada siela į nežinią skrieja
pro bekraščio žalumo alėją.
– Kas jums yra? Gal karščiuojat?
– Aš dainuoju, skambu vidumi,
paklausykit, kabinetų lėlės,
ten toli teka upės grožiu
ir pražydę linguojančios gėlės,
ten susukę, nuaudę lizdus
svyra medžiai... Ten bangos atskrieja,
ten ramu, ten laukiniai vardai
pasislėpę, į tankmę išėję.
Išeinu papietauti mišku,
išplasnoju pagirdyti bičių,
ten dar laukia ramus šulinys,
samanoja nelaukdamas kyšių...

2008 01 09