Jei galėtum
išbristi pro sapną netyčia
tyloje
ar regi
rymo žalios beirklės valtelės,
slepiant tylą krantams padūmuoja nuo augančio tavo
smėlio pilys - rankų yriais iš gelsvo supiltos

ar norėtum
sugrįžti iš vasaros žiemą
pakeliui
ar sustotum
pagalvėlę iš smilgų numegzti kai rytas
drumsčia rageną protėvių protą aplenkęs
išminties kad pasėmęs viltį dienai suteiktų

jei tik liktum
mėnulio šešėliu paliktum
jei naktis tau ilgesnė už skausmą
valčių prieplaukoj rūkas bedievis -
gėlo vandenio virpanti antis
gal auksinį kiaušinį padėtų - kam lukštai -
tau kreksėjimas liktų