nurimk

...
pakuždėjo prikimęs balsas
ji neatsisuko tik linktelėjo į gūsį

kasdien sesės iššukuoja
liūdesio sėklas vešlių kasų
bet ir tuomet nesišypso
tik įkvepia jo žodžių

vieną naktį iš daugelio kitų
bėga juodbėriais tolyn
nugirdo ten virsianti tikra

o laukimas sustingęs
tuščiose pirštų žiotyse
atveria jo apšviestą veidą
išvagotą mįslių

jauna
nemoka skaityti
tegauna pabūt vienas kito nuogybėj
rytą vėjas vėl šnabžda
nurimk...
liūdnosiukė