Subyrėjo vaivorykštės tiltai, kuriais
Praeity pas tave daugel kartų skubėjau.
Į pietus skrido metai ir dienos būriais,
Pasenau ir naujų pastatyt nebespėjau.

Bet palauk, neišeik iš svajonių lankos.
Gal pavyks pastatyt bent iliuzijų tiltą.
Aš lig šiolei šešėliu slenku iš paskos
Ir geriu iš taurės tavo meilės pripiltos.

Greitai baigsis žiema, geltonuos vėl purienos.
Ir vaivorykščių tiltai gal vėl sužėrės?
O jei ne, pas tave per aštriąsias rugienas
Lėksiu basas, tik lauk, neištrink iš širdies...