nerašyk, jei gali, pakelėj pasiklydęs poete,
nieks neskaito eilių ir be žodžių juk šlama tyla
gal užteks tau prie upės pernakt paslapčia vaikštinėti
ir dejuoti, kad saulė nuskendo liūdna ir viena

nieks tavęs nesupras -gal alaus tik pasiūlys bokalą
gal sutiks paplepėt, kad išgirstų keistų sakinių
na gal dar pastūmės peleninę metalo apvalią
bet sugrįši vėl vienas pas saulę prie upės žiočių