Septintoji...

Septintoji diena. Dargana
Ir dangus,
Drėkinantis stogą...
Įdienoja, bet greit
Žibintų šviesos įsliuogia
Į medžio kamieną nuogą.
Septintoji savaitės diena
Kitokia:
Ji įgauna saldumo skonį
Net iš kąsnio ruginės duonos,
Iš gurkšnio gardaus čiobrelių arbatos
Ir lašyčio medaus: truputuką – „dėl kvapo“...
Septintoji diena tokia būna:
Kai savaitė išvargina kūną,
Kai penktadienio sapnas ištįsęs
Tik šeštadienio popietę drįsta
Blakstienom iššluot mieguistumą.
Septintoji diena visad būna
Ypatinga
Ir tokia tik viena...
             Vadinu ją –
         „Mamos diena“...
Besparnis angelas