**********
Jūra, jūra paguosti prašai--
Ne delnais statom ilgesio pylimą--
Krenta medžio išbalę šapai,
Sudejuoja miškai, tik mes tylime...

Mes išlikom tvirti!? O stiprybe,
Nesudegino meilės gaisrai!?
...Nei kirtaviečių, nieks nepakibę
Virš bedugnės nuogos atvirai!!!

Tik išsiverkė uolos ir uosių
Sielos klaidžioja vis debesy--
Širdį kam aš dabar dovanosiu,
Mano jūržole, mano šviesi?!

Savo skausmą norėčiau aš irgi
Taip išverkt, kad paskęstų dangus--
Meilės ašaros degina širdį--
Nuskandinti jausmai štai nubus

Geismo vasarą kopų vienatvėje,
Beklajojant takeliais tais vis,
Ar žmonių paskandintoje gatvėje
Ten link tilto, kai gęsta ugnis

Saulės disko gelmėj panardinta!
...Kad sugrįžti galėtume mes
Į sekundžių trapių labirintą...
Atgalios niekas mus nenuves--

Tik saulėlydžio sparnas puikusis
Prisilies ties svajonės skliautu--
Kam dainuos, kam vis jūra ta skųsis,
Pasakysi sapnuos tik man tu...