Aš žydėjau,
Bet niekas nematė...
Verkiau –
Negirdėjo...

Sakiau, kad man negera,
Bet ji tik barė...
Prašiausi šilumos,
Bet ji nemokėjo duoti jos...

„Užsikasusi“ darbais
Ji pamiršo, kas yra vaikai.
Užsiklojo patalu šiltu:
- Labanaktis. Saldžiai miegu.

Aš žydėjau,
Bet niekas nematė...
Verkiau –
Negirdėjo...

Aš nužydėjau...
Ir ji pamatė!
Pamatė ir paburkusias akis,
Kurių ašarų išvagoti randai neužgis...