Atšalo arbata ant stalo.
Kaip išdavikė – palikta.
Puodelis tyliai užniūniavo,
Kad nesijaustų vieniša.

Juodoji skaudžiai gaudė kvapą,
Kurs blėso lyg sena žaizda.
Nors išvaizda tau daug ką sakė –
Garais išsikvėpė klasta.