Cukrinės stiklo vatos trupiniai
Krenta norais žvaigždes pamaitinę,
Stovi du susikibę vaikai
Priešais angelo kiaurą krūtinę.

Nutrupėjo sparnai – geležis pasimatė;
Išsigando vilkai,
Bet vis tiek nesuprato –
Jei šventasis netikras,
Tai ar tikras žmogus?

Mazgais susimazgiusios
Mazgės nuo kalno
Pilsto vyną ant Vilniaus stogų,
Nesupranta, ko jų išsigandusios,
Sprunka vilkės asfaltu aklu.

Svaidos mėnuo švinine šviesa,
Stygom naktį po lygiai supjausto
Ir pavirsta į rūką tada
Slapta nupieštas Vilniaus paveikslas.