kad būčiau
tikrai
savim aš
savęs visai
nepakanka
dugną akių
įspaudė
bukas gyvenimo
kampas

kad likčiau
tavoji
pusė
tavęs per mažai
per mažai
man
esu tarp
būsiu – nebūsiu
vis nežinodama
kaip
kam

kad tapčiau
ramybės
ąsotis
lengvumo ir
meilės
pilnas

visą save
aukoti
negali juk
perskeltas
indas