šlapias sausis

pasiliko ruduo
nuvilnijus Kalėdiniam
šurmuliui
pasišaipė iš gruodžio
į purvą sumindamas
vardą jo
sausiui šlapią vėl
antausį vožia
liepia rogių į kiemą
netraukti
ir pavasario žada
sulaukti
naivuolis
šlapias sausis
tik skėsčioja
varnų juodaisiais
sparnais
tik tai nekranksi
liepos viršūnėn nutūpęs
ir nežino ką kviestis
pagalbon
kas jį su rudeniu
čia benuteis
kai savaitė beliko gera
ir reiks mantą
surinkus gėdingai
išeiti
sausiui per purvą
ir lietų
pasiliko ruduo...
mundus