pamintijimas

tvora sueižėjus ir irstanti
delne rūpintojėlio šiurkštus skruoste
įleiskit po vaikystę pasiirstyti
užmingančiam takeliui pasiguosti
ne skauduliais
ne žaizdomis
ne praradimais
ne tolių suvarpytais batais
daug kartų miręs
nebegimęs
nesuprastas ir nesupratęs
priglėbęs metų
grįžtu pas jus
dulkėtas
varnalėšomis aplipęs
nes tiek mažai galiu panešti
iš užu tos
ir užu tos
tvoros
tarit