Per tūkstantmečio vardą – LIETUVA –
Pavargę vyčiai grįžta į namus.
Iš šimtmečių visų,
Iš mūšių pralaimėtų ir laimėtų.
Iš pragaro.
Net iš dangaus.

Ant sienos – surūdijus pasaga.
Ir lyja lietūs į akis
Stiklais sudužusių namų...

Man ne tas pats –
Mylėsim? Nemylėsim?
Ir ašaras erškėtrožių surinksiu...
Tiktai prašau surast padėti
Jų – vyčių – motinas,
Kad grįžtančius
Namo priimtų.