Vakarėja. Tavim vakarėja -
Dūsta medžiai  už lango sausra.
Aš jaučiuos tarsi reginio fėja,
Atšvaistais suviliojus tave.
Užkariavusi stiprią krūtinę,
Pasivogusi vyro pečius,
Savo nerimą  jau begalinį
Nelauktai padalinus perpus.
Ar žinai, juk Tavim vakarėjo,
Kai laukimo suspaudus tabu:
Sakiniais visą dieną tylėjus,
Vakare prakalbėjau už du.