Nudulkėjo metai vieškelėliais
Ir siauruko bėgiais nustukseno,
Vežimaičiais, dviračiais nudūmė,
Traukiniais greitaisiais išvažiavo.

Sėstum į viršgarsinį lėktuvą,
Į raketą, skriejančią į dangų,
Bet nesi lakūnas, astronautas,
Tik eiliakalys nepripažintas.

O grąžint senus metus vis trokšti,
Tad įsėdi į minčių karietą
Ir leki į praeitį tau mielą
Užsimerkęs, kad geriau matytum.

Pastebi išėjusius anapus,
Tik tavęs jau nieks neatpažįsta.
Net savęs vaikystės metų slėny
Nepavyksta tau užkalbint ir paliesti.

Ir tada sugrįžti į tikrovę,
Į tą laiką, kurs tau duobę kasa,
Jau geriau suvokęs - negrąžinsi
Nė sekundės iš senųjų metų.

2006 01 24