**
Iš ko tave sukūriau - neįsivaizduoji,
O mano mylimas...miražo pelenai,
Žvaigždė dangaus gelmėj nežinomoji
Ir sodo žiedlapių balti, balti sparnai--

Tai tavo kūnas ! O jame - liepsna--
Many be saiko deginanti viską !
...Vien lūpos tavo - kerinti ugnis gryna --
Ir akys...pro blakstienų melsvą mišką,

Pražydę jūržolių sapnais ! Veido baltumą
Paryškina migloti toliai prarajų--
Į kūrinio šio stebuklingą rūmą
Sudėjau aš visas aušras svajų,

Visus pavasarius, audras, liūtis ir vėjus,
Balčiausius atspindžius mūs meilės pirmo sniego--
Septynios jūros pro mūs širdis liejos,
Tačiau aistra manoji neatlėgo !!!

...Vėl kūriau aš tave, taisiau iš naujo--
Mes tirpom mėnesienų lietuje--
Laukinių obelų daviau tau gerti kraujo,
Kad nenublanktų meilė ir svaja

To mūsų sapno - Pasakos miražo !
Spindėjo perlais nerimo krantai--
Ir ant rudens lapelio gelsvo mažo
Visi sutilpo man siųsti laiškai--

O tavo meilės, begalinės meilės !
Aš juos kiekvieną rudenį skaitau--
Jais kalba Lyra vis iš naujo...eilės
Šviesiausio sapno eilės, Meile, Tau--

Iš ko tave sukūriau - neįsivaizduoji...