*
Gal tikresnis tavo atspindys, nei tu--
Ilgesys rausvom lelijom tyliai brenda...
Plaukim, gluosni verkiantis, kartu
Vizijom pražydusia legenda--

Meilės kerinčia aušros šviesa--
Tu barstyki ašaromis taką--
Vasaros trumpos gyva dvasia
Su vandens lelijom tyliai šneka...

Kalba jų suprasti aš galiu,
Nes ir mano širdį pakerėjo
Saulės sapnas, virtęs drugeliu--
Sidabrinis džiaugsmas meilės vėjo...


**
Ateiki į giesmės spalvas, meldžiu
Pro vandenų lelijos rausvą žiedą--
Kai po Visatos skrendančiu medžiu
Geismų aušra taip ilgesingai gieda--

Aš meilės dainai žodžių nerandu--
Žaibai pro lyrą veržias būrėm pienių--
Melsvėjančiuos  rūkuos lelijomis brendu,
O gluosnis rauda tarp dangaus blakstienų

Baltais šešėliais, saulės vėjas bėga--
Baltai pražydo miglos virš vandens--
Baltesnės už kalnų viršūnių sniegą
Dainuoja šalnos grįžtančio rudens...


***
Aš nedejuoju...tik pravirkstu
Virš  sudraskytų vėjų
Su gluosnių nerimu kartu--
Tarp vakaro  alėjų

Nubrido saulės atspindys
Gyvenimo ir meilės--
Lelijom žydinti naktis
Ir trapios džiaugsmo eilės...