gelmę drasko naktis it laikrodžiai suktųs atgal

įnori(ngai) godi dabartis nutrupės kaip krantas putotas lietaus |

laiko monetos byrės pro kraštus bet pirkti jomis negalės mintys

išmintos suguls į briaunų kapelius | sekundėmis blokštos nenutiksės |

pasyviojo žigolo sąmonės kodas galios kol upės nuplaus hipogėjų sausras

ir gėjų baltos šokėjos praskies vėjus aštuonis nuo laikrodžiu būto dangaus |

paklausk pono Dievo kur ir kodėl išverktas atsarginis vanduo

jis atsakys

– kad dalgiais į smėlį laikui nurėžti galėčiau rodyklių (s)penius |

ašmeniui kritus iš rankų aiškės | laikas Jam nepavaldus ||

– apgailestauju, likai tik dar vienas

nereikalingas žmogus |




-------žmogus---------