Daug gražių dainų dainavo
sesės lietuvės kitados.
Daina visur visur lydėjo –
ne tik varge, bet ir džiaugsmuos.

         Kentėjo lietuvių milijonai,
         vilties uždegę žvakeles.
         Išeinantieji nevaitojo –
         tikėjo – likusiems kantrybės užteks.

Esi apdainuota, apraudota,
miela šalele Lietuva.
Ir net svetur numirę grįžta –
glaudžia žemelė juos sava.

         Kampelis šis artimas, brangus.
         Šlama javai, žydi sodai.
         Mielas tas tėviškės dangus,
         nors pats jau kitaip atrodai...