išsigandusios purvinos katės
senojo miesto gatvėse
kur daug gyvenimo matės jogas
šypsodamasis prakeikia žmones

bastūnai pabėgę iš namų
ir fotoaparatais stebintys žmonės
negaili monetų šokėjui Ibrahimui
kai jo kojos slysta nugludintu akmeniu

už prasiveriančių durų
maldaujantys žvilgsniai rezga maldas
kokias kalbėjo protėviai
čia kaskart sugrįždami