tas saksafono raudantis
pasažas
lyg nuojauta
taip skaudžiai maudžianti –
giliai
many

jaučiu, kaip mylimiausias
tavo blue devils
džiazas
tampa gyvenimu
ugny
kuri lėtai lėtai
tave sudegins

nepastebėsi
besikeičiančio peizažo
ir kad aplinkui
vis veidai kiti
o tavo pirštais
jau šlubuojančio pasažo
klausausi tiktai aš –
aplodismentai praeity