.                             Išdalinusi laimę rūdiju.
                                 Sausgyslių gijom
                         Išlašėjau paskutinę gyvybę.
                      Nuo grandinės savęs nepaleidus,
                             Atgręžiu mirusį veidą,
                         Praeivio žvilgsnį sužeidus
                         Žvynuota metalo kauke.
                      Vis sugrįžtančios laimės laukiu,
                         Nes ji – draugams išdalinta,
                       Sako, dukart didesne atgimsta.
                          Laukimu užrūstinau laiką –
                          Geležinė širdis neatlaikė
                        Žinios, kad dalybose laimės
                         Išaiškėjo draugystės kaina.

               – Jie nebuvo draugais, miela pasagėle, –
                  Aidą dukart stipresnį parnešė vėjai...