Lietuviai / Daina
Lietuviai (A m)
Ar diena tai,
Ar vakaras sutemas glosta,
Ar miela lyti plaukus,
Ar šėlta šiaurys.
Ar sutinka mani,
Ar palydi iš uostą,
Aš venodai be baimes
Atversiu vartus ar duris.
Pr.:
Aš dainuoju todėl, kad kalbu,
A kalbu, nes išmokau
Nusilinkt
Unt pageltusius šlaitą medžius.
Gal iš kitą pasaulią esu,
Dažnai vienas, nars ir terp visų.
Tai, kas įprasta daras dabar,
Man lig šiolei baisu.
Mes – letuviai –
Didžiavames tuom ir ne veltui,
Mes didingi
Tadu, kai mum engia kiti,
Bet mes baisūs,
Kai stojam viens brolis preš kitų,
Kai laisvi mes – bejausmiai,
Pavydūs, šalti ir pikti.
Aš dainuoju todėl tik,
Kad kartais dą žemej nušvinta
Ir dą sutemas sklaidas
Ar giedra, ar lyja lietus.
Aš esu tik todėl, kad
Kažkas dą išliką mum švinta
Ir kad galim dą pasidalint ir vargais ir džiaugsmais.