kaskart rytais pagaunu mintį lūžtant vilnom
ir vėl pernakt varvėjęs vaškas. Tekšt. - - -
naujom viltim sudilęs laikrodis iš skausmo inkšti.  

Ir vėl drebu sulig metu pakilt be grimo,
renkuos vis naują kaukę, kad visiems atrodyčiau lyg tikras,
o veidrodis vidurnakčiu prakeiktas be gailesčio atmaino.

suaugęs sienom langas žvilgsnį užrakina – mato
kai senamiesčio gatvelėm žiburys išlytas kapsi
kur šuva pasiutligėm suvytęs amteli be jausmo
-------------------------------------------
ir vėl sulig manim akligatvin išnyksta