Baigėsi virtuozo simfonija, prasideda švelni daina
Išgręžk skylę širdyje ir palik
Tuščią neapibrėžtą skausmą.
Užpustytais keliais nebrisk,
Šalčio širdyje neišmatuosi.
Paliki keletą sudaužytų sapnų,
Nesutilpk į paprasčiausius jausmus.
Dalinki skausmą,
Bet tik ne džiugesį kartu.
Tikėjimas užpildo sielos gelmes,
Bet tavasis – griaunantis skausmas.
Išeik tyliai – nebesugrįžk.
Tavęs prašau...
Aš šauksiu garsiai tą skaudžią giesmę,
Kuri viduje naikina tave.
Aš tau sakysiu:
– Prabėgo dar viena tūkstantoji minutė, o tavyje vis dar tuščia!
Baigėsi virtuozo simfonija, prasideda švelni daina.