Toks mažas
mielas žmogutis.
Trapus ir gležnas
jo prisilietimas,
žvilgsnis švelnus
ir atsargus.
Akys skaidrios,
kupinos krištolinių
džiaugsmo ašarėlių.
Nuostabi šypsena,
tviskanti ankstyvo
ryto skaistumu.
--- Kur tu dabar?
Pasiilgau tavo
šviesių nuotaikų,
nerūpestingo gebėjimo
džiaugtis ir verkti...
jaučiu, kad slepiesi ir
nebenori pasirodyti,
bet man vis dar
tavęs reikia,
nes neužaugai,
tik pabėgai...