palūkėk dar
raudonu purpuru
tarsi prisirpusi vyšnia pasipuošei
aštriu juoku
lyg ašara
ištryškai
viena tarp
nebegrįžtančių
laimingų – nelaimingų
gal paklydusių
su savimi
ir be savęs
negirdinčių skausmingo ilgesio
nei išverktų akių
užstrigusiu gerklėj šūksniu
septynmazgiu suraišiota kalba
nebyliai
tyliai
grįšime
mes Laimės simbolio