Poetei kankinei - Poetei lakštingalai
Tai kaip čia išeina? Vienas kūrėjas gali pardavinėti save, nes nori gerai gyventi...ir dar kaip pardavinėti okupantui- iki kaulų smegenų atsidavus, kad galėtų gulbės pienelį lakti. O paskui tos pat persidažiusios valdžios padaromas Lietuvos sąžine, visus parsidavimus nurašius. O kankinės Poetės - Poetės lakštingalos ,,parsidavimai'' narstomi pro mikroskopą, svarstoma, ar galima Jai atleisti...net prisikasama iki pačių Salomėjos kaulų !!! Dvigubi standartai??? Tūkstantį kartų gėda apsiryjusiems, apsivogusiems, paskandinusiems kraštą į mafijozų, kraujo ir skurdo liūną, po dainuojančios revoliucijos įteisinusiems dviejų standartų sistemą...
*********
Sodų sapnuos pražydėjus,
Žvelgi pro diemedžio šviesą--
Jis šaukia pavasario vėjus...
Naują pumpurą tiesia
Pienė...žydi alyvos,
Purienos prausias upely--
Varpučio ašaros gyvos
Guodžia vargo brolelį--
Pralekia spalio vėjai,
Lapkričio lapų simfonija--
Kaip Tu dainuoti galėjai
Mirties ir ašarų klonyje ?!
Ar Tave teisti kas gali,
Poetės širdį neramią ?!
Krauju mokėjai už dalį--
Skausmo išdegintą žemę--
Tremties nykus prakeikimas--
Kraupi belaisvės lemtis...
Net žemė krūpčioti imas--
Kas tas žaizdas suskaitys,
Kurias iškentėti reikėjo,
Išdainuot kruvinai pro dantis?
Tarp sužeisto diemedžio vėjo
Lyg angelas stovi Tu vis...
Tave alyvos man mena--
Eini per baltas pūgas--
Vaikystės Pasaką seną...
Žiedlapiai man į rankas
Krenta be jokio vėjo--
Lietus drugelių išbalęs--
Sodais gegužio nuėjo
Dainos nemarusis kelias...
*********
Teka Širvinta nurimus,
Melsvas Nemunas, Neris--
Per lietuviškus arimus
Plaukia juodas vargas vis...
Kalas varpučio daigelis,
Vėjo smilgos sidabrinės--
Skausmo broli, tavo daliai
Visos dilgėlės Tėvynės--
Tavo daliai - vėjo sauja
Ir takai bastūno
Per pasaulį ! Pokyliauja,
Kas prie lovio tūno--
Kam klasta purena guolį,
Patepimus teikia--
Mano vargo pilkas broli,
Jie pamiršo saiką...
**********
Kieno tu Žeme sopulinga--
Tarp obelų baltų Madona?
O skausmo vėjai graudžiai sninga
Tai ašarų lietum, tai duona
Sukruvintuos laukuos sprangia--
Po slenksčiais duobės atsivėrę !!!
...Pavirstau grumsteliu, snaige--
Šnabždi Tu pro arimų svėrę--
Išgers naktis ją, ar likimas
Nešios lyg vėlę miglose--
Iš kur varnų juodų tiek imas--
Suakmenėjo net rasa,
Į baltą obelį pasvirus--
Tu be mažiausios nuodėmės,
Kaip užkapotos mūsų girios,
Bet... gyvos dangumi almės...
***********
Tremties gėlė magnolija--
Ne diemedis pražydo
Ten prie vartelių tolyje
Virš skausmo balto šydo--
Toli toli nuo Lietuvos
Lakštingala netyla...
Dangus kraujosrūvų spalvos--
Nėris į dangų kyla
Kaip Sopulingoji Madona,
Palikus Žemės rūstį--
Kalnų raudonąją aguoną
Gal man gali įpūsti
Į židinio kertelę mažą
Virš tako prarajos--
Į širdį skaržiai atsigęžę,
Balta vyšnia dainuos...