PRAGARO ETIUDAI

Kas pagydys mane?
Šunys daktarą ėda
Ir negelbėju jo,
Tik šypsausi
Romiai ir rimtai,

O ant daržinės,
Matėm,
Velnių pulkas gieda
Ir nusėda
Ant mūsų galvų
Vanagai.

Vienas gyvis kažkoks
Pasalūniškai sėlina
Kąsti,
Baugščiai laižo žaizdas
Apsimesdamas
Mano draugu,

Stepių vilke,
Bereik tu tikies
Kažką rasti
Tam užnuodytam
Sielos lavone,
Kurį
Pavadinom -
Žmogus.
Bastet