- - - TAVO akys -
lietus
iš vakarėjančio debesio,

žibuoklės jauki šypsena
ir aistrų vandenyno
gelmė - - -


- - - pro užmerktus vokus
geriu mėlį,
tačiau troškulys nemažėja,

o karščiuojančios lūpos
negali ištarti
taip laukiamo žodžio - - -


- - - tik užlieja
tamsėjantį kambarį
aromatas vaivorykštės,

kai ant savo delnų
parsinešu
TAVO kvapą - - -