Poetė kankinė - Poetė lakštingala klastingos, pragariškos politikos auka - dar kartą išniekinta  po 50 metų  kruvinų pinigų kartos politikų, ne tik narstant Jos  ,,išdavystę'', bet ir Poetės - kankinės kaulelius !!! Kas jiems, baisesniems už okupantus, davė teisę  tokiai šlykščiai šventvagystei - sudrumsti Poetės amžiną miegą, pertempiant Salomėjos kaulelius į kitą Kauno galą ??? Kam to reikėjo?! Aišku, tik pinigų politikos budeliams ... o ir dar neeilinis budelis ryšis tokiam mirusios išniekinimui... Tebūna jiems sunki Lietuvos žemė !!!

*
Per žemę - giesmėje...o ledas lūžo
Po kojom skilinėjo vis pikčiau--
Už saulės raudonos skausmingo dūžio
Klasta pikta gyvate šliaužia jau--

Paskendus Tu baltoj dainoj visa--
Virš pelenų pražydusi alyvos
Gaivinančia pavasario tiesa--
...Vėl po šalnų - į saulę akys gyvos !

...Į žalsvą varpučio daigelį ašara nurieda--
O kiek po juo jaunų širdžių nutilę amžinai...
Užspaudi skausmą - tegu nervai gieda,
Metalo stygom virtę !!! Sakalai

Broleliai, kur jūs ?! - gegužėlė klausia
Pavasario berželio pamiškėj...pavakarys
Miglų skaras balti šešėliai prausia--
Dainuok, širdie, ir nevirpėki vis--

...Net jei sumindys priešai -  tu išlieki--
Gyvent už žuvusius ir už mane tu privalai --
Bedugnės dantys klaikiai šiepias prieky,
Broleliai mano, mano sakalai...


**
Likt savo Žemėj grumsteliu norėjai,
Gimtinės slieku liūdesio laukuos--
Dainuokit Lietuvos Jai šviesūs vėjai--
Aš žydinčią šakelę diemedžio nešuos

Giliai širdy, kaip džiugią Lyros šventę,
Kaip raudą motinų tarp laisvės pelenų,
Tremties, o speigą, kūnu išgyventą,
Tautos klastingą nuodą smegenų

Jau savo okupanto ! Akmenys raudokit
Ten Lietuvos laukuos  - naujų kapų
Paminklai tylūs skundą pakartokit
Motulių, virtusių gegulėmis laukų !

Alyvos žydi ašarom seselių,
Pabirę žvaigždėmis naujos tremties--
Brolių pilkų, brolių liūdnų bedalių
Vainikai skausmo ilgesiu žydės--

Ir verks beržai, ties vieškeliu parimę--
Kiekvienąsyk, kai bers lapus rūkuos
Į juostantį ramunių vienišą arimą
Šaltuos ir darganuotuose pavakariuos...


***
Paukščių Takas diemedžiu pražydo--
Žemė ašarų žieduos balta--
Tu už metų permatomo šydo
Stovi tarsi skausmas nekalta--

Lietuvos lakštingala, pro karo
Dūmus ir griaustinius pelenų !
Nemunas kasmet ledus išvaro--
Žydi vėl alyvos po šalnų

Lietuvoj...bet neradau aš vietos--
Tremtyje toliausioje vienok
Mano Lyra ! Slenksčio rauda mėtos--
Kartais man šviesia žvaigžde pamok...