SustOK
Bėgam, slenkam, plepam, verkiam –
Nesustojam mes laiku.
Gyvenimas vis lekia
Pašėlusio mustango kojų greitumu.
O tu sustok, savo žvilgsnį pasauliui dovanok:
Stebėk spalvas, besikeičiančias, gražias.
Ten žalias žiogas čirškia sau linksmai,
Bitelė šoka polką išdidžiai.
Vėjelis vilioja, kviečia vis tave
Į pasakų šalį
Tapt jos dalele.