Spindulys pakibo ant balkono turėklų,
Paskrebeno baltumą ir, metalą palietęs,
Šešėliams užleido vietą.

Regėjau, kaip langinės kaimyno
Saulę iš delno stiklinio maitino.
Šįryt šviesa manęs nepažino.

Prisiekiu: rytoj sušalusiai puotai
Suspėsiu lūpų kampučiuos pakloti
Šypseną. Su ja – imti ir duoti.

Rytojau, tik liaukis miegoti...