žodžių likučiai tik
užima vietą tavo galvoj
tylėjimas nesustabdo
smėlio byrėjimo
sukuosi ratais, kvadratais
trapecijom
vis apie tą pačią ašį
ir vis iš naujo

kasdien
4 valandą ryto
į mane atsitrenkia siena
mandagiai nusišypsau
vėl apie tą pačią ašį
ir vėl iš naujo