kybai lyg gatvės žibintas
beržo šakoj įsitaisęs
norėtum kad pakalbinčiau

skubu
dar nenubudo
mano mintys dienai
plaukai į kuodą suvelti

lekiu
duris atidarysiu
tingulį nakties išleisiu
jis per laukus jau nusirito
užkliūdamas už žemės grumsto

lekiu

sustok! –
viduj kažkas už vadžių traukia

pagaliau

tai aš
o visa kita –
kaukė

gerai dar kad matau mėnulį