Vienatvė

mano tik miražas
apgaulė švenčių,
kaukių baliaus aidas,
ponių puošniais sijonais juokas
ir ponų frakų išdidus juodumas...
Žirgų kokardos ir kanopų bilsmas gatve
nutolo
ir ištuštėjo aikštė,
prie aptrupėjusio, išdžiūvusio fontano
prieiti netgi negražu,
bet čia tarp popierių
ir kamščių nuo šampano
save suglamžytą randu...
ištraukiu ir išlyginu delnais -
- tikrai graži tu kitados buvai
ir net jauna,
dabar tiktai guli
sauso fontano sausam atspindy...
Laiza